//.

draugai

užvakar mano pirma draugė čia, bcn, pasakojo, kad jai keista, kaip žmonės, kuriuos pažįsti tik truputį, tampa tokiais artimais. tai jiems skambini, kai nori alaus, tai juos pasižadi pamaitinti, jei algą gausi pirmiau, tai su jais piktiniesi, kad dar per šalta eit į beach‘ą.
tada, kai esi toli nuo ten, kur pragyvenai ir prikaupei draugų tuntą, [...]

the bhoys

the bhoys are finally going home.
šitas kelias dienas miestas buvo pilnas bhoys – Celtic F.C. supporters. “we’re on the road again..!!”, “the Glasgow Celtic wins..!!” – tiek ir supratau iš jų tarmiškų futbolo dainų. smagūs tie bhoys – pradėjo gert pirmadienio rytą, šįvakar baigs.
barca laimėjo 1:0. the bhoys nenusiminė. o kas jiem. po praėjusio jų [...]

bloody nit bus

kuo tikrai negalima Barcelonoj pasitikėt, tai naktinių autobusų vairuotojais. kiek kartų važiavau, tiek kartų jie bandė mane apgaut ir jiem pavyko. vis liepia išlipt ne toj stotelėj arba apsimeta nežiną, kokiom gatvėm važiuoja.
velniop. perku dviratį.

rožės

vakar mano flatmate Leti atėjo pasikalbėt. ir pagaliau paaiškino, ką reiškia arabiškai ant jos nugaros užrašyta ir rožėm apvyniota.
“jei imi rožę, turi imti ir jos spyglius.”

beachas

kurią tai dieną sėdėjau beach‘e ir žiūrėjau i Viduržiemio, kuri visai nepanaši į savo lietuvišką vardą. [savo gėdai suabejojau, ar ji tikrai taip lietuviškai vadinasi. Mediterranean skamba užtikrinčiau. hm//.]
aplinkui daug kas šūkavo ir negalėjau rimtai susikaupt. niekaip nesuprantu, kam reikia šūkaut bet ką, kalbėt bet ką, dalyką iš trijų žodžių pasakyt septyniais sakiniais ir dar [...]

apsikentimas

negaliu pakęst plonų sienų ir netikusių kaimynų.
iš pradžių, kad užmigčiau, buvau įsigijęs ausų kištukus. paskui juos pamečiau.
kartą, kad užmigčiau, liepiau rėkautojui kaimynui užsikimšt. jis atsakė, kad būdamas savo namuose daro, ką nori.
kitą kartą jis super garsiai kalbėdamas mobiliaku specialiai įjungė garsiakalbį, tad girdėjau ne tik jį, kaip visada, o ir kokią tai moteriškę.
neapsikenčiau ir dabar [...]

kai nelyja

jau tikrai geriau, kai lyja, o ne kai pilka… nes tada bent kas vyksta, o kai pilka – tik miegas ima.

prapuoleniai

teturiu iki algos 30 euro pinigo. akcija ’survival’.
niekaip nesuprantu, kur tie pinigai prapuola. fak.

bomba

ateina mano įtartinas šefas šiandien ir klausia, ar važinėju į darbą metro. sakau, taip gi. sako, džiaukis, kad nesprogai. ir duoda man laikraštį.
visą straipsnį perskaičiau, bet dėl nepakankamų ispanų kalbos žinių visko nesupratau.
esmė: policija sučiupo keletą savižudžiais pasiryžių tapt islamistų iš-nesakysiu-kokios-šalies-kad-nenuteikčiau-prieš-visus-kitus-iš-ten, kurie planavo susisprogdint Barcelonos metro, praėjusį šeštadienį.
praėjusį šeštadienį aš, kaip ir milijonai kitų, [...]