kurią tai dieną sėdėjau beach‘e ir žiūrėjau i Viduržiemio, kuri visai nepanaši į savo lietuvišką vardą. [savo gėdai suabejojau, ar ji tikrai taip lietuviškai vadinasi. Mediterranean skamba užtikrinčiau. hm//.]
aplinkui daug kas šūkavo ir negalėjau rimtai susikaupt. niekaip nesuprantu, kam reikia šūkaut bet ką, kalbėt bet ką, dalyką iš trijų žodžių pasakyt septyniais sakiniais ir dar pakartot.
manau, žmonėms trūksta stiprybės neplepėt be reikalo.
5 Komentarai
Vasaris 11, 2008 at 7:05 pm
Viduržemio.
Tyliu, tyliu.
Vasaris 11, 2008 at 8:43 pm
sakiau…shame on me….now cannot correct it cause would be unfair…o dios. shame shame shame.
Vasaris 11, 2008 at 11:17 pm
Why not – gali ištaisyti + ištrinti mano komentarą. Nieko prieš.
Kita vertus visai ne shame = being different is being special.
Vasaris 12, 2008 at 11:57 am
cause it would be unfair. o maniau, tikrai nesuklysiu…
Vasaris 12, 2008 at 2:08 pm
O ką, visai į temą Viduržiemio jūra = juk pats vidurys žiemos. Ir jokios shame – kaip tik bonusas už inovatyvumą.