dar su tuo lenku aptarėm itin svarbų mūsų tautoms ir valstybėms klausimą: Adomą Mickevičių/Adam Mickiewitz.
tai kodėl visgi jis lenkiškai Lietuvą savo Tėvyne vadino?
čia priėjom prie išvados, kad tautybė nėr taip jau svarbu. būk geras žmogus, ir tiek//.
(kitas svarbus klausimas: čia, Barcelonoj, jei vietinis paprašo alaus, tai reiškia, kad jis nori 0,33 talpos bokaliuko. turi jo pats klaust, ar nori didelio, ar mažo. jei Lenkijoj ar Lietuvoj nori mažo alaus, taip ir turi pasakyt, nes kitaip atneš tiesiog padorų 0,5 bokalą, kaip ir priklauso. tokie skirtumai.)
3 Komentarai
Sausis 8, 2008 at 10:15 am
Negaliu pakęsti, kad jeigu atskirai nepaprašai, tai alų būtinai atneš bokale (su “rankena”), o ne taurėje. Alų geriu retai, o jei reikia gerti jį iš bokalo – dar rečiau.
LT paplitęs veiksmas: paprašai alaus taurėje – įpila į sidro taurę…
Sausis 8, 2008 at 9:43 pm
aišku, kiekvienam savaip patinka. bet esmė pats skirtumas: čia turi atskirai paprašyt didelio, Lietuvoj – atskirai paprašyt mažo bokalo.
Sausis 8, 2008 at 11:54 pm
Taigi, v každoi siemjie nie biez ūroda (truputis sanskrito).