ką tik grįžau iš parduotuvės nusipirkęs bulvių ir baguette, ir kiek suglumęs.
ėjau per parkelį ir pamačiau: toks, tikėtina, penkiametis šaukė priekyje žingsniuojančiai aukštai, elegantiškai moteriai: “puta de Mexico, eres puta de Mexico”(kalė iš Meksikos, tu esi kalė iš Meksikos). ši nekreipė dėmesio, nors veidas išdavė, kad yra pasimetusi. o ir ką jai daryti? atsikirsti vaikui? pasiskųsti jo tėvams? supykti ant neauklėjančios švietimo sistemos? vaikiščias pabėgo, moteris nuėjo, aš pasipiktinau.
pirma, niekas neturi teisės niekieno įžeidinėti. antra, labai negerai, kai to išmokstama nuo mažų dienų – formuojasi įpročiai ir suvokimas, kas yra “tinkama”. trečia, žodis “kalė” įžeidimu būti gali, tačiau “Meksika”? tiesa, čia daug imigrantų iš šios šalies, tačiau ar dėl to Londone tautiečius galima būtų vadinti, pavyzdžiui, niekšais iš Lietuvos?
2 Komentarai
Gruodis 1, 2007 at 11:40 pm
Aplinka formuoja asmenybę. Gi vaikai yra tokie nekalti ir geros širdies iki kol pradeda pilnai suvokti išorinį pasaulį ir mėgdžioti mus – saugusiuosius. Deja, jie nesugeba atsirinkti to, kas yra teisinga, o kas ne.
Gruodis 2, 2007 at 5:54 am
teisingai, tačiau ir dalis suaugusiųjų vis dar nesugeba atsirinkti, kas teisinga, o kas ne. būtent iš tokių tie vaikai ir mokosi. va kur bėda.